Konferencija 2009 10 02

Norint, kad kaime būtų tinkamai panaudota Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) investicinė, verslumą skatinanti parama, reikia ne tik geros idėjos, bet ir profesionalių žmonių. O profesionalumą didžia dalimi lemia studijų kokybė.

Absolventų klubas „LŽŪU alumni“ Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) 2009 m. spalio 2 d. surengė konferenciją „LŽŪU absolventų grįžtamasis ryšys: galimos bendradarbiavimo kryptys ir idėjos verslumo iniciatyvoms kaimo vietovėse plėtoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013  metų programos (KPP) priemones“. 

Verslumą skatina bent kelios KPP priemonės

Konferencijoje dalyvavo „LŽŪU alumni“ klubo nariai, Universiteto dėstytojai, studentai. Verslumo skatinimo iniciatyvomis domėjosi ir LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, beje, taip pat LŽŪU baigęs inžinerines bakalauro studijas bei pedagogikos magistrantūrą. „Šiuolaikiniame gyvenime svarbiausiu dalyku tampa žmonių prisitaikymas prie kintančių sąlygų. Laimi tie, kurie sugeba naujoves pritaikyti savo poreikiams“, – sakė E. Pupinis.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šukytė pristatė KPP programos investicijas skatinančias priemones, skirtas alternatyviajam verslui kaime įkurti ir plėtoti. Pasak Ž. Šukytės, verslumą labiausiai skatina pirmosios („Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“) ir trečiosios („Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“) krypčių KPP priemonės.

Iš dabar vykdomų projektų pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, pasak Ž. Šukytės, populiariausia yra autoservisų veikla (devyni projektai), medienos apdirbimas (septyni projektai), statyba (10 projektų).

Norint padidinti KPP priemonių populiarumą, buvo supaprastintos kai kurios administravimo taisyklės. Pavyzdžiui, atsisakyta kai kurių dokumentų, pažymų, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra duomenis gauna tiesiogiai iš registrų. Pasak Ž. Šukytės, labai gera naujovė yra ta, jog paskolas įgyvendinant KPP priemones pareiškėjams gali teikti ne tik finansinės institucijos, bet ir fiziniai asmenys.

Trūkstant lėšų, gali padėti Paskolų fondas

Ž. Šukytė pristatė šiemet įkurto Paskolų fondo, kuris skirtas padėti geriau įsisavinti KPP lėšas, galimybes. Šis fondas priklauso UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Jo tikslai – padidinti paskolų prieinamumą, pagerinti pareiškėjų ekonominę situaciją, greičiau ir efektyviau įsisavinti KPP lėšas, didinti paramos sklaidą, įtraukiant ir smulkius gamintojus.

Planuojamas Paskolų fondo biudžetas – 450 mln. Lt (pirmaisiais, t.y. 2009-aisiais fondo veikimo metais – 100 mln. Lt). Planuojama, kad per fondo veiklos metus paskolos bus suteiktos apie tūkstančiui žemės ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, bendrovių ir pan.) bei maždaug 40-čiai įmonių, užsiimančių žemės ūkio produkcijos perdirbimu. Paskolų fondu galės pasinaudoti pareiškėjai, kurie dalyvauja KPP priemonėse „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. „Pirmiausia bus kredituojami tie pareiškėjai, kurių projektai pripažinti tinkamais finansuoti, tačiau nepasirašytos paramos sutartys dėl bankų atsisakymo suteikti paskolą (už 35 mln. Lt)“, – sakė Ž. Šukytė.

Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ galima gauti paskolą nuo 10,358 tūkst. Lt (3 tūkst. EUR) iki 1,035 mln. Lt (300 tūkst. EUR). Pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ – iki 13,8 mln. Lt (4 mln. EUR) bei iki 34,5 mln. Lt (10 mln. EUR), kai skatinama kooperacija pieno sektoriuje. Paskolos trukmė – iki septynerių metų (pieno kooperacijai – iki 10 metų). 

Profesionalumą lemia studijų kokybė

„LŽŪU alumni“ klubo prezidentas dr. Edvardas Makelis sakė, jog norint, kad kaime KPP investicinė, verslumą skatinanti parama būtų tinkamai panaudota, reikia ne tik geros idėjos, bet ir profesionalių žmonių. O profesionalumą lemia studijų kokybė. Ir pateikė tyrimo, kaip studijų kokybę vertina mūsų šalies verslo lyderiai, duomenis. Buvo apklausta daugiau kaip 250 verslo dalyvių. Jie nurodė, kad svarbiausi potencialių darbuotojų vertinimo kriterijai – asmeninės savybės, motyvacija ir išsilavinimas. Tad verslas prioritetą teikia studijų kokybei ir turiniui, teikiamoms kvalifikacijoms, žinioms ir gebėjimams, jų atitikimui dabarties ir ateities veiklos sistemos poreikiams. Tuo tarpu studentai pirmiausia išskiria konkurencingumą laiduojančias žinias ir gebėjimus, išskirtines galimybes teikiančiam studijų turiniui, materialinei gerovei ateityje.

„Apie aukštojo mokslo kokybę teko diskutuoti su kai kurių universitetų vadovybe. Visų diskusijos dalyvių nuomone, kokybės sistema susideda iš keturių dalių: aukštosios mokyklos, studentų, verslo ir valstybės. Tačiau visų jų požiūris į aukštojo mokslo kokybę kardinaliai skiriasi, nėra bendros vizijos ir sintezės“, – sakė E. Makelis. Jis išdėstė siūlymus, kaip universitetas galėtų kelti studijų kokybę. Tai – studijų motyvacija: iš žmogaus, kuris pats nesistengia, vargu, ar išeis geras specialistas. Reikėtų peržiūrėti studijų turinį, taikyti naujus dėstymo metodus. Svarbi ir dėstytojų dalykinė bei pedagoginė kompetencija. Be abejo, būtina mokslo infrastruktūros plėtra ir atitikimas verslo poreikiams, didesnis dėmesys praktikai, aktyvesnis bendradarbiavimas su verslu.

„LŽŪU alumni“ gali būti kaip tarpininkas tarp Universiteto, verslo, valstybės ir studento, siekiant aukščiausios kokybės mokslo ir kvalifikuotų darbuotojų verslui. Absolventų klubas turėtų plėsti bendradarbiavimo su Universitetu sritis. Tai galėtų būti dalyvavimas Universiteto valdymo srityje, finansinė parama, lobizmas universiteto tikslams ir siekiams įgyvendinti, siūlymai studijų turiniui, bendradarbiavimas su dėstytojais, diegiant naujus dėstymo metodus ir žinias, karjeros centrų kūrimas bei plėtra, praktikos sąlygų užtikrinimas, – reziumavo E. Makelis. 

Tikisi platesnio bendradarbiavimo

LŽŪU studijų prorektoriaus doc. dr. Jono Čapliko nuomone, norint, kad abipusis ryšys būtų tvirtas, reikia surasti bendrus sąlyčio taškus ir kartu dirbti. „Universitetas labai brangina savo absolventus. Todėl tikimės, kad, įsikūrus „Alumni“ klubui, mūsų bendradarbiavimas išsiplės“, – sakė J. Čaplikas.

LŽŪU studijų prorektorius mato bent kelias Universiteto ir absolventų klubo bendradarbiavimo sritis. Tai – universiteto bei fakultetų valdymas, universiteto veiklos strategijos koregavimas, visuomenės informavimas apie universiteto veiklą, specialistų poreikio darbo rinkai prognozavimas, suprantama, studijų kokybės gerinimas. Taip pat svarbus bendradarbiavimas organizuojant renginius.

„Daugelis Universitetui svarbių datų, jubiliejų yra vertybė ne tik mūsų bendruomenei, bet ir absolventams“, – sakė J. Čaplikas. Šį rudenį, beje, LŽŪU švęs 85-erių metų jubiliejų. „Universitetas mato poreikį (kai patys nesurandame efektyvios išeities) ir naudą konsultuotis bei tartis su „Alumni“ klubu bei absolventais įvairiais mūsų gyvenimo klausimais. Veikime drauge!“ – pakvietė LŽŪU studijų prorektorius.

Studijas, mokslą ir agroverslą jungia slėnis „Nemunas“

Studijų, mokslo ir agroverslo ryšį įprasmina LŽŪU bazėje kuriamas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“. Be LŽŪU, slėnio iniciatoriai yra Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės, Miškų, Gyvulininkystės institutai bei kitos mokslo įstaigos, kai kurios agroverslo įmonės.

Kaip sakė „Nemuno“ direktorius prof. Albinas Kusta, dabar baigiami rengti slėnio plėtrai numatytų teritorijų detalieji planai, parengtos statinių rekonstrukcijos ir remonto užduotys, jau rengiami techniniai projektai, daromos preliminarios apklausos įrangai pirkti. Parengta Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro koncepcija. Slėnio veiklai bus naudojami jau sukurti ir veikiantys LŽŪU bei LVA padaliniai, esamos institutų mokslinės laboratorijos, mokomieji ūkiai, bandymo stotys ir pan.

Pasak A. Kustos, slėnio „Nemunas“ vykdoma veikla prisidės plėtojant modernų ir konkurencingą ūkį bei tolygią ekonominę ir socialinę veiklą visoje šalyje. Drauge bus padidintas kaimo žmonių užimtumas, mažinami šalies regionų plėtros netolygumai, sumažinta kaimo socialinė atskirtis.

„LŽŪU alumni“ klubo narius – įmones, smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, ūkininkus – kviečiame tapti slėnio nariais ir jo programos įgyvendintojais, – kvietė A. Kusta.

Straipsnį parengė „ŪP“ korespondentė
Rasa JAGAITĖ

Fakultetai